Ieškodami priemonių darbo našumui gerinti ar biznio sėkmei prisivilioti, pasidairykime po kitas šalis. Japonija yra itin sėkminga šalis tarptautinėje rinkoje. Paanalizuosime to priežastis. Mus domina japonų darbininkų dienos bei savaitės darbo trukmė ir, žinoma japonų verslininkų bei vadybininkų vadovavimo stilius. Japonija mums yra tolima ir svetima šalis, nepažįstama kultūra, nepažįstamos tradicijos. Tačiau pasimokyti galime iš bet kokios šalies, kuri yra sėkmingesnė už mus.
Mandagumo reiškinį jau seniai tyrinėja įvairių šalių sociologai. Keista tik tai, kad jų išvados lėtai skverbiasi į mūsų ekonomikos valdymo strategijas. Visiškai kitokia situacija yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ne taip svarbu, ar ji susidarė dėl japonų ekonominės konkurencijos, ar dėl kitų priežasčių, ar dėl kitų priežasčių, tačiau kaip tik amerikiečių sociologai, kai jiems buvo skirta pakankamai lėšų, parengė ir išleido didelį veikalą apie mandagumą. 1978 m. Penelopė Brown ir Stephenas Levinsonas knygoje “Bendrybės kalbant: mandagumo apraiškos” paskelbė savo rezultatus, gautus lyginant įvairias kultūras.
1986 m. laikraštis “Frankfurter Allgemeine Zeitung” apie tai labai plačiai rašė skyrelyje “Humanitariniai mokslai” Autoriai teigia, kad mandagumo reiškinys yra būdingas ne tik Europos ir Azijos kultūroms. Netgi tolimojoje tamilų kultūroje tyrinėtojai rado stulbinamai panašių dalykų į mūsų mandagumo taisykles.
Naujausi tyrinėjimai rodo, kad nuo 40 iki 80 procentų visos vadovų veiklos sudaro bendravimas. Nustatyta, kad bendravimo sėkmę lemia vadovo elgesys, tiksliau – vadovavimo stilius. Svarbiausia bendravimo priemonė yra pokalbis, kurio kartais negalime pakeisti jokiomis kitomis bendravimo priemonėmis, ypač kai sprendžiami subtilūs asmeniniai klausimai, kai vyksta derybos ar aptariamos sudėtingos verslo problemos. Todėl patariama nepasikliauti vien pokalbio strategija, o rūpintis ir bendravimo stiliumi.
Tyrinėdami vadovo ar vadovės asmeninio pavyzdžio įtaką, padaryta stulbinama išvada. Pasirodo, kad tos įtakos diapazonas nepaprastai platus: pradedant paprastai vadovo ar vadovės įpročiais ir baigiant jų psichine sveikata. Vadovo ar vadovės optimizmas greitai persiduoda visai įstaigai ir kiekvienam skyriui, o jų depresinė nuotaika slegia visą kolektyvą. Į vadovo manieras ir bendravimo būdą žiūrima kaip į sekantį pavyzdį. Kita vertus, nė vienas vadovas negali tikėtis mandagumo iš savo bendradarbių, jei jis pats elgiasi nemandagiai.
Nors vadovas užduotis skirsto darbuotojams kasdien, tačiau dažniausiai tai būna silpniausioji jo vadovavimo grandis. Mandagūs ir gerų manierų įmonės vadovai sukuria gerą darbo atmosferą ir daro teigiamą įtaką bendradarbių motyvacijai. Pastarieji ima sieti save su įmone ar skyriumi, kuriame dirba. Galima teigti, kad tie bendradarbiai, kurie yra kitų gerbiami, gerbia ir savo klientus. Todėl pagarbus elgesys padeda formuoti palankų įstaigos įvaizdį.
Darbuotojų užduotys turi būti:
- Realios; reikalaudami įgyvendinti nerealius dalykus, pakertame pasitikėjimą vadovu;
- Aiškios; dažnai vadovas nemoka tinkamai jų suformuoti, o kuris darbuotojas išdrįs prisipažinti nesupratęs;
- Patikrinamos; tik patikrinus galima pagirti, o pagyrimas skatina darbuotojų motyvaciją;
- Mandagiai suformuotos; kiekvienas darbuotojas nori būti gerbiamas kaip asmenybė.
