0

Ar esate tikri, kad sportuojate teisingai? 9 tipinės treniruočių klaidos.

sporto_klaidos

Bet kokia fizinė veikla teigiamai veikia žmogaus organizmą. Bet ar esate tikri, kad sportuojate teisingai? Neteisingai treniruojantis galima ne tik kad nepadėti sau, bet dar ir pakenkti. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

#1 – Netinkamos aprangos ir avalynės pasirinkimas

Sportinė apranga – tai ne seni sintetiniai marškinėliai, kurių ne gaila, ir tuo labiau ne šortai, kuriuos beveik sudėvėjote praeitais metais. Treniruočių aprangą ir avalynę reikėtų pirkti specializuotose sporto prekių parduotuvėse. Apranga ir sportinė avalynė turėtų atitikti jūsų dydį, sezoną ir sporto treniruočių sąlygas, t.y. ar sportuojate namuose, lauke, sporto klube ir pan.

Be to, apranga ir avalynė turėtų būti lengva ir nevaržanti judesių. Nepatariama pirkti sportinės aprangos, pasiūtos iš medvilnės, nes medvilniniai drabužiai greitai sugeria prakaitą, prilimpa prie kūno ir trukdo odai kvėpuoti. Todėl geriau rinktis sportinę aprangą, kurios medžiagos sudėtyje yra medvilnės, likros, poliesterio, elastano, nailono. Tokie drabužiai neišsitampo, gerai išlaiko formą ir yra malonūs dėvėti.

#2 – Fizinių pratimų atlikimas basomis kojomis

Sportuojant basomis, su kojinėmis ar apsiavus paprastais sportiniai bateliais plokščiu padu padidėja apkrovos stuburui ir su laiku neigiamai jį veikia. Dar labiau sporto užsiėmimai basomis kenkia tiems, kas serga kraujagyslių ligomis. Neapsiavus tinkamos avalynės, kraujagyslėms tenka dviguba apkrova. Todėl geriau nepagailėti laiko ir pinigų ir įsigyti tinkamą sportinę avalynę.

#3 – Antiperspiranto naudojimas

Ne paslaptis, kad sportuojantis žmogus stipriau prakaituoja. Prakaituodamas kūnas atsikrato šlakų, o antiperspiranto naudojimas trukdo šiam natūraliam procesui ir gali neigiamai paveikti sveikatą.

#4 – Vandens atsisakymas

Gerti treniruojantis tiesiog būtina. Aktyvių treniruočių metu organizmas netenka daug skysčių, kurių atsargas reikia nuolat papildyti, norint išvengti dehidratacijos. Net jei ir nejaučiate troškulio, reikėtų karts nuo karto gurkštelėti po 2-3 gurkšnius paprasto negazuoto vandens.

#5 – Bėgimas asfaltuotais takais

Tvirtas asfaltas nesugeria smūgių, atsirandančių tada, kai bėgiko koja atsispiria nuo žemės. Tai žymiai padidina smūgio apkrovas kojoms. Ir tai gali neigiamai paveikti blauzdas, kelius, klubo sąnarius ir netgi juosmenį. Todėl jei nėra galimybės sportuoti stadione, kuriame bėgimo takeliai padengti specialia danga, geriau bėgioti parke lygiais (be šaknų ir duobių) žemės takeliais.

#6 – Bėgimas palei gatves

Bėgant palaipsniui stiprėja kvėpavimas ir greitėja medžiagų apykaita. Jei bėgikas įkvepia švaraus oro, jo organizmas apsivalo, prisisotina deguonies. O užterštas oras, užteršia ir organizmą, kuris bėgimo metu veikia kaip “siurblys“.

#7 – Bėgiojimas rytais

Skirtingai nuo aukščiau išvardintų punktų, šis yra labiau ne draudžiamas, o toks, ko nerekomenduojama daryti. Sporto specialistai rekomenduoja, kad priklausomai nuo žmogaus bioritmų, geriausias laikas bėgioti yra 20-22 val. vakaro, t.y. praėjus maždaug 1 valandai po valgymo. Po bėgimo valgyti galima tik praėjus 40 minučių.

#8 – Treniruotė pavargus

Jei žmogus yra neišsimiegojęs ar pavargęs, fizinė veikla neduos jokių teigiamų rezultatų. Viskas, ką galima gauti tokiu atveju – streso hormonų išsiskyrimas į kraują.

#9 – Kalbėjimas, televizoriaus žiūrėjimas, galvojimas apie pašalinius daiktus ir bloga nuotaika

Visa tai atkreipia pagrindinio kontrolės organo – smegenų – dėmesį nuo treniruotės. Smegenys liaunasi atidžiai stebėti raumenų darbą ir raumenys pradeda “sukčiauti“. O tokios treniruotės efektas gali būti tik minimalus. Fitneso instruktoriai treniruočių metu rekomenduoja atidžiai stebėti savo veiksmus ir savijautą.

Šiuos esminius stop-punktus kiekvienas treneris ar instruktorius dar galėtų papildyti. Tačiau pagrindinė auksinė taisyklė čia yra viena: sportas turi duoti naudos ir pagerinti nuotaiką.

Sėkmės sportuojant!

Daiva

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *